Warning: "continue" targeting switch is equivalent to "break". Did you mean to use "continue 2"? in /home/reasai/domains/kaunas.legal/public_html/wp-content/plugins/qtranslate-x/qtranslate_frontend.php on line 497
Santuokos nutraukimas: Ką svarbu žinoti? | Advokatai „Alšauskas ir Kripas“
Scroll to top

Santuokos nutraukimas: Ką svarbu žinoti?

Santuokos nutraukimas, kaip ir jos sudarymas, neturėtų būti spontaniški procesai. Natūralu, kad ir santuokos sudarymas ir jos nutraukimas gali užtrukti ilgiau ar trumpiau, priklausomai nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo bei ginčytinų klausimų kiekio.

Santuoką gali nutraukti tik teismas. Santuoka visais atvejais laikoma nutraukta tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sutuoktinių prašymu ir teismo sprendimu gali būti nustatyta, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės šalims kyla anksčiau nei santuoka bus teisiškai nutraukta.

Galimi trys santuokos nutraukimo būdai:

  • abiejų sutuoktinių bendru sutarimu;
  • vieno sutuoktinio prašymu;
  • dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

Sutuoktiniai bendru sutarimu santuoką gali nutraukti tada, kai yra išpildytos šios sąlygos:

  • nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
  • yra sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių;
  • abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

 

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu.

Kai sutuoktiniai priima sprendimą nutraukti santuoką bendru sutarimu, jie privalo teismui paduoti bendrą prašymą nutraukti santuoką. Šis prašymas su priedais turi būti paduotas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismo rūmams.

Nutraukiant santuoką abiejų šalių bendru sutarimu sutuoktiniai sutaupo tiek savo laiko, tiek lėšų, kadangi nereikia mokėti žyminio mokesčio ir bylą teismas paprastai išsprendžia per mėnesį.

Santuokos nutraukimas kai įstatyme numatytais atvejais galimas vieno iš sutuoktinių prašymu.

Aptariamu būdu santuoką galima nutraukti esant bent vienai iš šių sąlygų:

  • sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus (šiuo atveju separacija turi būti nustatyta teismo keliu);
  • vienas iš sutuoktinių yra pripažįstamas neveiksniu;
  • vienas iš sutuoktinių atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą;
  • vienas iš sutuoktinių teismo pripažįstamas dingusiu ir nežinia kur esančiu.

Kai santuoka nutraukiama vieno iš sutuoktinių prašymu, tokia byla yra teisminga pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Norint nutraukti santuoką aptariamu būdu pareiškėjui mokėti žyminio mokesčio taip pat nereikia.

 

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės.

Vienas iš sutuoktinių ar abu gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu yra pagrindo teigti, kad ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis gali būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu ji(s) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas tokias kaip: savitarpio pagarbos, moralinės ir materialios paramos, rūpinimosi vaikais ir šeima, lojalumo vienas kito atžvilgiu ir dėl tokio pareigų pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas pasidarė negalimas.

Civiliniame kodekse išskirti 4 kaltės atvejai:

  • sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
  • sutuoktinis yra neištikimas;
  • sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
  • sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Norint santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškinys turi būti paduotas kaltosios šalies (atsakovo) gyvenamosios vietos apylinkės teismo rūmams. Ginčą inicijuojanti šalis turi būti pajėgi įrodyti kitos šalies kaltą elgesį lėmusį bendro gyvenimo negalimumą.

Siekiant santuoką nutraukti pastaruoju būdu, teisminį ginčą inicijuojančiai šaliai (ieškovui) kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį. Šio mokesčio dydis priklauso nuo prašomo priteisti turto vertės. Kadangi šalys paprastai dalijasi tiek kilnojamąjį tiek nekilnojamąjį turtą, teismui mokėtinas žyminis mokestis gali būti pakankamai solidus. Svarbu pažymėti, kad kaip ir bet kurios kitos civilinės bylos iškėlimo atveju, teismui priėmus sprendimą, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos laimėjusiai.

Nutraukiant santuoką kartu išsprendžiami ir šie klausimai:

  • nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir jų išlaikymas;
  • turtinės žalos, jeigu tokią prašoma priteisti, atlyginimas;
  • padalijamas bendras turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai;
  • išsprendžiamas sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimas;
  • Jeigu yra tam numatytos sąlygos, iš vieno sutuoktinio gali būti priteisiamas išlaikymas kitam sutuoktiniui.

 

Būtina informuoti sutuoktinių kreditorius apie santuokos nutraukimą.

Nesvarbu kokiu būdu nutraukiam santuoka, sutuoktiniai, turintys kreditorinių įsipareigojimų, pateikdami teismui prašymą ar ieškinį dėl santuokos nutraukimo apie tai turi informuoti kreditorius (bankus, lizingo bendroves, kitus kreditorius). Kreditoriai turi teisę santuokos nutraukimo byloje pasisakyti dėl sutuoktinių finansinių įsipareigojimų ir bendrai užgyvento turto pasidalijimo.

Santuokos nutraukimas kitoje šalyje.

Jeigu santuoka nutraukta užsienio valstybėje, siekiant, kad santuokos nutraukimo pasekmės galiotų ir Lietuvoje, apie santuokos nutraukimą būtina informuoti Lietuvos Respublikos atsakingas institucijas. Į valstybinę kalbą išverstą ir tinkamai patvirtintą teismo sprendimą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu buvo nutraukta santuoka turite pateikti paskutinės savo gyvenamos vietos Lietuvoje metrikacijos skyriui.

 

Atkreipiame dėmesį, kad nutraukiant santuoką bet kuriuo iš aukščiau aptartu būdų, teismui teikiamiems procesiniams dokumentams yra keliami griežti turinio ir formos reikalavimai. Siekiant, kad procesas įvyktų kaip įmanoma sklandžiau, be pertraukų ir procesinių nesklandumų, o jūsų interesai būtų maksimaliai apginti, rekomenduojame konsultuotis su šeimos teisės srityje dirbančiu advokatu.