Scroll to top

Laimėta byla: teismas atmetė ieškinį dėl nutempto automobilio saugojimo išlaidų

Advokatų kontoros “Alšauskas ir Kripas” advokatas Darius Kripas gali džiaugtis dar viena laimėta byla. Šį kartą advokatas apgynė kliento interesus atrodytų gana kuriozinėje byloje.

Kontoros klientas 2007 metais buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad automobilį vairavo neblaivus ir be transporto priemonės techninės apžiūros. Pažeidimo padarymo metu buvo surašytas transporto priemonės nuvežimo aktas ir transporto priemonė pristatyta į saugomą UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko automobilių aikštelę. Svarbu paminėti, kad pagrindinis siužeto dalyvis  – automobilis priklausė ne jį vairavusiam, o trečiajam asmeniui.

Ant automobilio stogo – kitas automobilis.

Netrukus po administracinio nusižengimo padarymo, kontoros klientas apsilankęs automobilių aikštelėje pamatė, kad jo vairuotas automobilis saugomas kiek neįprastu būdu – ant automobilio stogo dėl saugumo ar vietos ekonomijos užkeltas ir saugomas dar vienas automobilis. Tokiu būdu kliento vairuota transporto priemonė buvo nepataisomai sugadinta. Kadangi automobilis buvo solidaus amžiaus, šalys sutarė, kad klientas nekels pretenzijų dėl automobilio apgadinimo jeigu nebus reikalaujama padengti automobilio pakrovimo ir iškrovimo (transportavimo) išlaidų. 2009 metais automobilį saugojusi aikštelė kartu su kitomis transporto priemonėmis šioje istorijoje aptariamą automobilį utilizavo – pardavė transporto priemonių laužo supirktuvei už nepilnai 87 Eur.

Nei kontoros klientas, nei tikrasis automobilio savininkas dėl automobilio sugadinimo pretenzijų nekėlė, todėl atrodytų, kad prielaidų kilti ginčui nėra. Tačiau net ir banaliausioje situacijoje verslo noras pasipelnyti yra nevaržomas jokių logikos dėsnių.

Kaip išaiškėjo vėliau, automobilių saugojimo aikštelė vis dėlto priskaičiavo nemenką sumą už faktiškai sugadinto automobilio „saugojimą“, tačiau pati tokios skolos išsiieškoti nesiryžo ir ją pardavė skolas išieškančiai bendrovei, kuri ir pateikė solidarų ieškinį vairavusiam asmeniui ir jo savininkui. Bendroje sumoje pareikalauta priteisti didesnė nei du tūkstančiai eurų suma.

Supratęs situacijos absurdiškumą advokatas Darius Kripas ėmėsi iniciatyvos apginti kontoros kliento pažeistas teises, surinko nemažą kiekį medžiagos pagrindžiančios pareikšto reikalavimo nepagrįstumą ir įtikino teismą pareikšto reikalavimo neteisėtumu, ko pasakoje ieškinys buvo atmestas.

Teismas – vairuotojo pusėje

Kauno apylinkės teismas išsprendė kilusį ginčą ir 2018-04-30 sprendimu ieškinį dėl skolos atmetė. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi LR civilinio kodekso 6.843 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės.

Nagrinėdamas bylą teismas taip pat nustatė, automobilių saugojimo aikštelė neišsaugojo daikto tokios būklės, kokios jis buvo jai perduotas – neilgai trukus (praėjus 1-2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti, ant jo buvo uždėtas kitas automobilis, dėl ko buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės, be to, nebuvo automobilio ratų. Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas, todėl menkai tikėtina, kad po tokio „saugojimo“ dar būtų buvę galima automobilį toliau eksploatuoti ar tikslinga remontuoti.

Teismas taip pat konstatavo, kad neišsaugojusi turto, o priešingai, jį sugadinusi, sugadintą turtą saugojusi beveik dvejus metus ir tik tada realizavusi kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais automobilių stovėjimo aikštelė prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jai bus atlyginta ne daugiau, kaip gauta suma, už kurią ji pati ir pardavė daiktą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kasacinio teismo praktiką, reikalaujamas priteisti už automobilio saugojimą užmokestis buvo nepagrįstas, todėl suma, kuri buvo gauta pardavus automobilį į metalo laužą, o taip pat ir realizavus atskiras jo detales (kaip pvz. ratus), kurios automobilį perduodant saugojimui buvo, yra pakankama padengti išlaidas, patirtas suteikiant pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas.

Šios istorijos moralas parodo, kad įžūlus bandymas sugadinus svetimą turtą iš to dar ir pasipinigauti gali atsigręžti bumerangu, jeigu asmenys byloje buvę  atsakovais nuspręs reikalauti žalos dėl sunaikinto turto atlyginimo.

Straipsnį apie šią laimėtą bylą taip pat galite rasti DELFI.LT portale.

Post a Comment