Scroll to top

Aktualus LAT išaiškinimas: įmonės akcininko pareigos dalyvaujant įmonės valdyme

2018 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė (ne)galutinę nutartį byloje dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrovės dalyvio atsakomybę neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.

Pateiktas ieškinys

Ieškovas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto administratorius, prašė priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės akcininkų 121 179,53 Eur kreditoriams padarytos žalos atlyginimo; iš vėlesniu periodu bendrovės akcijas perėmusių atsakovų – 27 456,95 Eur kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.

Teismui pateiktas ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nė vienas iš skirtingais periodais įmonei vadovavusių asmenų neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės interesais. Nė vienas iš jų nevykdė įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokia pareiga buvo kilusi pagal įstatymą.  Ieškinyje, be kita ko, teigiama, kad  atskirais laikotarpiais įmonės savininkai turėjo pareigą domėtis įmonės finansine būkle ir esant būtinybei imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, kad būtų apsaugoti įmonės  ir jos kreditorių interesai, tačiau to nepadarė ir sąmoningai leido įmonės nuostoliams didėti. Todėl jie privalo padengti šiais neteisėtais veiksmais įmonės kreditoriams padarytą žalą, kurią sudaro teismo patvirtintų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų suma, kurios bendrovė bankroto procese kreditoriams negalės padengti, ir bankroto administravimo išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, kad atsakovė (įmonės akcininkė) turi atsakyti pagal bendrovės prievoles CK 2.50 straipsnio pagrindu, nes jos, kaip juridinio asmens dalyvės, nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji nesidomėjo įmonės veikla. Ji privalėjo domėtis bendrovės turtine padėtimi ir ją žinoti, siekti, kad bendrovės vadovo pareigas atliekantis asmuo jas vykdytų tinkamai, nepriimtų sprendimų, kurie daro žalą įmonei, kartu – jos kreditoriams. Teismas konstatavo, kad atsakovė kartu su buvusiu įmonės vadovu solidariai atsako už žalą, atsiradusią dėl to, kad bendrovė negali įvykdyti pareigos kreditoriams – sumokėti skolų. Kol atsakovai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės turtas buvo nepagrįstai sumažintas, dėl priimtų sprendimų atsakingi abu asmenys.

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada atsakovė, kaip akcininkė, nedalyvavusi bendrovės kasdienėje veikloje, nežinojusi apie jos finansinę situaciją, sužinojo apie įmonės nemokumą, kaip prielaidą vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendime teismas konkrečiai nenurodęs  sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovės nemokumą momento nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nes konkrečiu nagrinėjamu atveju tikslios sužinojimo datos nenurodymas teisingam ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Nagrinėdamas atskiras bylos aplinkybes LAT pasisakė, kad sprendžiant dėl atsakomybės įmonės savininkui (akcininkui) taikymo už įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, teisiškai reikšmingas yra subjektyvusis konkretaus akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bendrovės nemokumą momentas.

Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais

Pagal LAT išaiškinimus pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

LAT vadovavosi anksčiau suformuota praktika, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti įmonei padaryti nuostoliai.

Verslo teise akcininko pareigos

Teismas taip pat pažymėjo, kad skirtingi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentai gali priklausyti nuo to, ar konkretūs bendrovės akcininkai (ar jų grupė) turi akcijų kiekį, suteikiantį balsų daugumą, ar šie akcininkai bendradarbiaudami kartu priima kryptingus sprendimus dėl bendrovės valdymo, o jų išrinkti asmenys sudaro bendrovės valdymo organus, ar tai yra akcininkai, kurių turimų akcijų kiekis sudaro balsų mažumą ir jie bendrovės valdymui iš esmės neturi įtakos. Aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių), arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai apie tai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ar įmonės akcininkas neturėjo pareigos žinoti apie nemokumą?

Teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai nenustatoma aplinkybė, kad akcininkas faktiškai žinojo apie nemokumą, spręstina, ar jis neturėjo pareigos apie tai žinoti. Nors pagal bendrąją taisyklę, bet kuris akcininkas turi teisę išlikti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu jei bendrovė turi vadovą ir šios teisės įgyvendinimas neturi užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės, tačiau, atsižvelgdama į iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ 5 straipsnyje  įtvirtintos akcininko pareigos turinį, į tai, kad savininkui buvo nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylą, LAT teisėjų kolegija konstatavo, jog vienasmenis akcininkas turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti minėtoje ĮBĮ normoje nustatytą pareigą. Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendė, jog daugumos akcininkas laikytinas sužinojusiu apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti, su sąlyga, kad akcininkas faktiškai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau.

Post a Comment